Demokratinės politikos instituto veikla 2008 m.

I. Tęstiniai projektai

Internetinis puslapis Politika.lt

Politika.lt diskusijų klubas

Per 2008 m. įvyko 13 diskusijų klubų - susitikimų šiomis temomis:

Kokią alternatyvą dabartinei valdžiai pateiks Lietuvos dešinieji?
Kaip Rusija turėtų atlyginti SSRS okupacijos žalą?
Sunkių sprendimų metas: NATO nuo Vilniaus iki Bukarešto susitikimų
Kokias pasekmes Kosovo nepriklausomybė turės tarptautinei politikai?
Ar sovietinis mentalitetas vis dar veikia politinę tikrovę?
Ar rasinė neapykanta Lietuvoje politinė problema?
Žiniasklaida Lietuvoje: karai, užvaldymas ar laisva konkurencija?
Kaip įveikti Prezidento V. Adamkaus įvardintą pasitikėjimo valstybe krizę?
Ką atneš Lietuvai naujai besikuriančios partijos?
Ideologija ir vertybės: ką šiandien reiškia dešinė?
Baracko Obamos pergalė: ar tai reiškia pralaimėjimą Lietuvai?
Ar suveiks Lietuvai antikrizinis planas?
Ar vertybės Lietuvos visuomenėje nyksta?

Diskusijų ciklas „Septynios mirtinos nuodėmės moralėje ir politikoje"

Sausio - balandžio mėnesiais įvyko 4 Demokratinės politikos instituto ir Ateitininkų federacijos kartu su žurnalu „Naujasis Židinys-Aidai" bei Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) organizuoti susitikimai šiomis temomis:
Rūstybė
Gašlumas
Godumas
Tingumas

Baltarusių NVO lyderių mokymai

Tęstinis metinis projektas - seminarai-mokymai jauniesiems Baltarusijos NVO lyderiams - finansuojamas Švedijos Jarl HJALMARSON fondo.

DPI ir Švedijos fondo bendradarbiavimo dėka kas mėnesį vykstančiuose seminaruose Vilniuje jaunieji politikai iš dviejų Baltarusijos opozicinių politinių partijų (Baltarusijos liaudies fronto ir Jungtinės piliečių partijos) mokosi politinių kampanijų organizavimo ir efektyvaus dalyvavimo jose, lyderystės ir organizacijos valdymo, veikimo vietos politikos lygmeniu, bendravimo su žiniasklaida įgūdžių, retorikos meno.

Šiuose seminaruose kviečiami dalyvauti Lietuvos ir Švedijos parlamento nariai, įvairių sričių, atitinkančių mokymų tematiką, specialistai, politinių kampanijų ekspertai, mokymų vadovai.
Vienuose mokymuose dalyvauja apie 14 - 16 Baltarusijos jaunimo atstovų.

Vieši partijų lyderių debatai Vilniaus Rotušėje

Rugsėjo-spalio mėnesiais DPI kartu su TS-LKD, finansuojant Konrado Adenauerio fondui Vilniaus Rotušėje inicijavo pirmuosius viešus debatus.

Įvykę vieši debatai, temos, partneriai:
2008 09 08 Vilniaus Rotušėje - su Liberalų ir centro sąjungos vadovu A. Zuoku - socialinių reikalų tema - šeimos, bendruomenės politikos, socialinės paramos klausimais;
2008 09 23 Vilniaus Rotušėje - su partijos „Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotoju V. Mazuroniu ir jo komandos atstovais - kova su korupcija;
2008 09 30 Vilniaus Rotušėje - su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku G. Kirkilu ir jo komandos atstovais - švietimas ir kultūra;
2008 10 06 Vilniaus Rotušėje - su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku G. Kirkilu ir jo komandos atstovais - ekonomika ir valstybės ateitis.

TS-LKD pirmininkui A. Kubiliui pakvietus politines partijas viešiems debatams gautas sutikimas iš įvairių partijų vadovų. Viešieji debatai vyko kiekvieną savaitę iki pat LR Seimo rinkimų.

Žymiausių LDK asmenybių rinkimai: Lietuva, Ukraina ir Baltarusija (II etapas)

Internete trimis kalbomis (lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių) pristatytas 66 žymiausių LDK asmenybių sąrašas. Jis gautas apjungus tris nacionalinius sąrašus, sudarytus Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikų komisijų. Kiekvienos šalies piliečiai galės susipažinti su projektu ir balsuoti už jiems imponuojančias LDK asmenybes, pasirinkę savo kalbą. Bus išrinktas žymiausių asmenybių dešimtukas.

Oficiali internetinė svetainė - adresas www.magnusducatus.eu - kol kas dar neaktyvuota, bet galima paskaityti joje patalpintą medžiagą adresu http://www.remote.lt/magnusducatus/.

II. Renginiai (diskusijos, konferencijos)

Diskusija „NATO: vertybės ir ateities perspektyvos"

Diskusija vyko vasario mėnesį Chodkevičių rūmuose (Vilniaus paveikslų galerija) Demokratinės politikos instituto, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir NATO Viešosios diplomatijos padalinio (NATO PDD) iniciatyva; organizuota neformalaus NATO gynybos ministrų susitikimo proga.

Renginio pagrindinis tikslas - pristatyti saugumo klausimus naujame, patraukliame formate. Renginio programą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis - pirmą kartą internetu tiesiogiai iš Chodkevičių rūmų transliuojama diskusija su aukštais NATO pareigūnais: „Kodėl NATO? NATO vertybės". Jos metu buvo aptariamos NATO propaguojamos vertybės, steigimo tikslai, kolektyvinio saugumo svarba. Kartu su visuomenės nuomonės formuotojais, intelektualais, žurnalistais diskutavo NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas viešajai diplomatijai Jean-Francois Bureau, J. E. Lietuvos Respublikos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius, J. E. Nyderlandų karalystės ambasadorius prie NATO Herman Schaper, J. E. Ispanijos karalystės ambasadorius prie NATO Pablo Benavides Orgaz.

Antroji renginio dalis - diskusija prie vyno taurės apie Aljanso ateitį: „NATO 2025-aisiais: ateities scenarijai". Šios diskusijos tikslas - nubrėžti šiandienos iššūkius, kylančius saugumui, Kosovo, Afganistano, Irako problematiką, globalaus saugumo koncepciją, tarptautinio terorizmo grėsmes ir priemones joms neutralizuoti.

Tarptautinė konferencija „Šeima - visuomenės ateities garantas"

Konferencija vyko kovo mėnesį, organizuojant Demokratinės politikos institutui.

Pastarojo laikotarpio intensyvi socialinė, ekonominė, kultūrinė kaita verčia ieškoti naujos šeimos politikos paradigmos. Naujosios Europos Sąjungos Rytų ir Vidurio Europos šalys narės turi ieškoti naujų šeimos politikos krypčių, atliepiančių demografinius ir socialinius šiuolaikinei šeimai gresiančius iššūkius. Vienas iš tokių būdų - patirties dalijimasis su užsienio šalių ekspertais, padėsiantis Lietuvai atrasti savąją šeimos vertybėmis grįstą socialinės politikos kryptį.

Forumas „Sąžiningos žiniasklaidos vardan"

Žiniasklaidos forumas įvyko balandžio mėnesį. Rengėjai: Demokratinės politikos institutas ir Dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos".

Forumo tikslas - pasidalinti mintimis apie šiandieninę Lietuvos žiniasklaidos būklę, įvardinti jos problemas ir drauge ieškoti sprendimo būdų. Forumo metu bandysime atsakyti į klausimus:

• Ar Lietuvos žiniasklaida atlieka demokratinei visuomenei būtiną vaidmenį?
• Kaip kovoti su korupcija žiniasklaidoje?
• Kaip visuomenė ir patys žurnalistai galėtų prisidėti kuriant sąžiningesnę ir garbingesnę žiniasklaidą?

Forume dalyvavo: filosofas prof. Leonidas Donskis, rašytojas Saulius Stoma, ryšių su visuomene specialistas Artūras Jonkus, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, politikos apžvalgininkas doc. Kęstutis Girnius, ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys ir kiti.

Susitikimas Gruzijos klausimu

Rugsėjo mėnesį Demokratinės politikos institutas bendram pasitarimui sukvietė Lietuvos visuomenines organizacijas ir aktyvius piliečius, prisidėjusius bei ketinančius prisidėti prie pagalbos Gruzijai akcijų ar projektų organizavimo. Susitikime dalyvavo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis.

Tarptautinė konferencija „Iššūkiai ES energetinei nepriklausomybei: gresianti dujų sektoriaus krizė"

Konferencija vyko rugsėjo mėnesį, organizuojant Demokratinės politikos institutui kartu Konrado Adenauerio fondu.

Pagrindinis konferencijos tikslas - aptarti aktualų energetinio stabilumo ir saugumo Rytų ir Vidurio Europos valstybėse klausimą, dujų sektoriaus liberalizacijos iniciatyvą, galimą atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą.

Konferencijoje pranešimus skaitė Vladimir Socor, Vašingtono Jamestown'o fondo vyresnysis bendradarbis, dr. Alan Riley, Londono City universiteto profesorius, Marat Terterov, Europos energetinės chartijos vyresnysis patarėjas, kiti aukšto lygio tarptautiniai ir nacionaliniai energetikos ir dujų sektoriaus ekspertai, įtakingi Lietuvos ir užsienio valstybių politikai, suinteresuotų ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Jaunimo žiemos akademija

Dviejų dienų akademija surengta gruodžio mėnesį. Organizavo Demokratinės politikos institutas kartu su Konrado Adenauerio fondu.

Dviejų dienų akademijos metu 25 jauni žmonės kartu su įvairių sričių ekspertais: istoriku Arvydu Anušausku, vertėju, rašytoju Antanu Gailiumi, diplomatu Laimonu Talat-Kelpša, filosofu Mantu Adomėnu ir LR ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi bandė pažvelgti į konservatizmo ideologiją per istorinę, filosofinę, tarptautinių santykių prizmę. Taip pat jaunimas akademijos metu dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose - diskutavo, rengė ir sakė motyvacines kalbas.

Baigiantis Jaunimo žiemos akademijai, nuspręsta panašius seminarų - mokymų ciklus padaryti tęstiniu projektu. Kitą akademiją ketinama rengti pavasarį.
 

III. Projektai (leidiniai, studijos, tyrimai)

Lietuvos universitetų reitingas 2008

Antrasis Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų reitingas buvo skirtas (būsimiems) studentams: pateikti patikimesnę informaciją apie aukštojo išsilavinimo rinką Lietuvoje bei paskatinti informuotas diskusijas apie aukštojo mokslo būklę. Projektas vykdytas 2008 m. sausio-gegužės mėn., bendradarbiaujant su savaitraščiu „Veidas". Reitingo rengėjų darbo grupė DPI buvo sudaryta sausio mėnesį, o projekto rezultatai visuomenei pristatyti spaudos konferencijoje gegužės 26 d. bei tos pačios dienos „Veido" numeryje.

Partneris „Veidas" savo lėšomis išleido šį numerį, kuriame išspausdintas straipsnis su reitingo rezultatais ir rengėjų (dr. Manto Adomėno, projekto eksperto Liutauro Kazlavicko ir I. Balčaitės) komentarais, o taip pat surengė darbdavių apklausą (VII reitingo vertinimo kriterijus). DPI išimtinai projektui skirtos išlaidos apsiribojo elektroninės apklausos modulio (vėliau naudoto ir kitiems projektams) sukūrimu, projekto eksperto samda duomenų analizei ir reitingo sudarymui bei spaudos konferencija.

Lyginant su praėjusiais metais, reitingo metodika buvo papildyta ir patobulinta: iš viso naudota 40 rodiklių, kurie sudarė 8 reitingo kriterijus. Kiekvieno kriterijaus reikšmė bendram reitingo rezultatui vertinta koeficientu (5-20 taškų) ir kriterijų rezultatai sumuoti, gaunant galutinį aukštosios mokyklos surinktų taškų skaičių, pagal kurį sudaryta reitingo lentelė (žr. „Veidas", 2008 m. gegužės 26 d., Nr. 21, p. 38-39). Tačiau ir į antrąjį reitingą nepavyko įtraukti labai svarbaus rodiklio, kuris atskleistų studijų konkrečioje aukštojoje mokykloje pridedamąją vertę - absolventų įsidarbinimą pagal įgytą kvalifikaciją ar gaunamą atlyginimą, nes nei „Sodra", nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Statistikos departamentas nerenka tokių duomenų.

Didžiosios dalies duomenų surinkimas buvo optimizuotas, naudojant elektroninės apklausos formą, išsiųstą 14 Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų. Iš jų trys - Klaipėdos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas ir Lietuvos dailės akademija - prašytų duomenų nepateikė, tad juos reikėjo rinkti iš kitų, viešai prieinamų, bet ne visada pakankamų šaltinių. Bendradarbiaujant su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ir naudojant tą patį modulį, apklausta daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos universitetų studentų (VI kriterijus „Studentų vertinimas").

Leidinys (knyga) „Aukštojo mokslo ateitis: vizija 2020-iesiems"
Lietuva, Norvegija, Slovėnija, Suomija ir Vengrija

Kartu su 2008 m. universitetų reitingu DPI sausio-gegužės mėn. vykdė ir kitą su aukštuoju mokslu susijusį projektą - leido Britų tarybos projekto „Higher Education: Vision 2020 and Beyond" lietuvišką vertimą. 64 psl. leidinys lietuviškai, pavadintas „Aukštojo mokslo ateitis: vizija 2020-iesiems", buvo pristatytas spaudos konferencijos gegužės 26 d. metu.

„Higher Education: Vision 2020 and Beyond" - regioninis Britų tarybos projektas, 2007 m. vykdytas penkiose Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse: Lietuvoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Vengrijoje. Kiekvienoje jų buvo surinkta jaunųjų lyderių grupė iš politikų, švietimo srityje dirbančių tarnautojų, aukštojo mokslo darbuotojų, studentų ir žurnalistų. Jos turėjo parengti savo šalies aukštojo mokslo sektoriaus viziją 2020 m., nesaistomą dabartinės jo padėties, valstybinio reguliavimo ar politinės konsteliacijos aplinkybių.

Lietuviškoji vizija, kurios rengimo grupės narys buvo ir šiandieninis švietimo ir mokslo ministras dr. Gintaras Steponavičius, yra ypač įsimintina dėl tikslios ir kritiškos esamos padėties analizės ir būtinų reformų įvardijimo, o kitų grupių vizijos padeda geriau suvokti regioninį Lietuvos aukštojo mokslo kontekstą. Lietuviškame leidime pateikiamos visų penkių šalių darbo grupių parengti aukštojo mokslo ateities scenarijai kartu su Britų tarybos aukštojo mokslo konsultanto Barrie Morgan įvadu bei specialiai parašyta projekto koordinatorės Lietuvoje ir regione Danguolės Kiznienės įžanga ir DPI prezidento dr. Manto Adomėno straipsniu apie aukštojo mokslo reformos būklę Lietuvoje.

„Globalios Lietuvos" plėtros koncepcija

 „Globalios Lietuvos" plėtros koncepcija" - Lietuvos valstybės prisitaikymo masinės migracijos sąlygomis, kai piliečių ir darbuotojų judumas kelia naujus iššūkius valstybės institucijų veiklai ir politikos formavimui, studija. Teritorializuotas institucijų veikimas, grindžiamas gyventojų sėslumo prielaida, Lietuvai nebėra tinkamas, ypač turint omenyje plačią lietuvių diasporą pasaulyje. Todėl studijoje plėtojama Strateginių studijų centro „Lietuvos valstybės ilgalaikėje strategijoje lietuvių emigracijos ir išeivijos atžvilgiu" iškelta „Globalios Lietuvos", t. y. integralios pasaulio lietuvių tapatybės plėtros, idėja ir ieškoma konkrečių jos įgyvendinimo būdų, identifikuojant probleminius aspektus. Pasirinktos keturios „Globalios Lietuvos" plėtrai esminės sritys: užsienio lietuvių pilietybės, politinio atstovavimo ir dalyvavimo klausimai, viešosios paslaugos, kultūros politika ir socialinių bendravimo tinklų kūrimas internete. Kiekvienoje srityje apžvelgiama esama padėtis, įvardijamos kliūtys Lietuvos politikos globalizacijai ir siūlomi galimi sprendimai.

Tyrimui atlikti samdyti keturi ekspertai. Projekto vykdymą koordinavo DPI ekspertė Indrė Balčaitė. Reikiamai medžiagai surinkti vykdyta elektroninė užsienio lietuvių apklausa lietuvių ir anglų kalbomis (naudotas universitetų reitingui sukurtas internetinių apklausų modulis, apklausta apie 500 respondentų), atlikta daugiau kaip 40 interviu (tiesiogiai ar telefonu) su užsienio lietuvių bendruomenių, švietimo įstaigų atstovais, valstybės pareigūnais, kultūros veikėjais, analizuoti užsienio lietuviams skirti tinklapiai, teisės aktai, migracijos tyrimai, dalyvauta diskusijose. Konkrečiai Lietuvai tinkamiausio išeivių pilietybės ir politinio atstovavimo bei dalyvavimo modeliui svarstyti buvo surengta apskritojo stalo diskusija su išeivių, politikų, URM, teisininkų ir politologų atstovais.

Knyga „Vertybių nykimas? Rimtas požiūris į atsakomybę"

Knyga pristatyta paskutinio 2008 metais Politika.lt diskusijų klubo metu (gruodžio 18 d.).

Straipsnių rinktinė „Vertybių nykimas? Rimtas požiūris į atsakomybę" buvo rengiama 2008 m. sausio-gruodžio mėn. Projektą koordinavo ir knygą redagavo DPI ekspertė Indrė Balčaitė. Pagrindine, knygą vienijančia tema pasirinkta atsakomybė kaip socialinė ir moralinė vertybė, kuria grindžiamos socialinės visuomenės institucijos. Atskirų straipsnių autoriai tyrinėjo atsakomybės padėtį skirtingose srityse: individų santykyje su tautinės valstybės projektu, partijų politikoje, elektroninėje viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ir šeimoje.

Autoriais pasirinkti Vilniaus universiteto akademikai, doktorantas ir profesionalus žurnalistas (žr. sąrašą žemiau). Leidinys parengtas pagal akademinius standartus, jį įvertinti pakviesti du recenzentai: prof. Algimantas Valantiejus (VU Sociologijos katedra), doc. Nerija Putinaitė (VPU Etikos katedra). Tačiau stengtasi, kad stilius būtų prieinamas ir ne specialistams.

Knygą sudaro trumpa redaktorės pratarmė ir penki straipsniai:

Dr. Alvydas Jokubaitis - VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius
„Tautinė valstybė ir atsakomybė"

Justinas Dementavičius - VU TSPMI doktorantas
„Liaudies nublokšti: Lietuvos partijų vertybiniai tapatumai ir jų raida"

Dr. Inga Vinogradnaitė - VU TSPMI docentė
„Viešosios erdvės Lietuvoje: rimtas požiūris į interneto komentarus"

Mindaugas Nastaravičius - žurnalistas, diskusijoms apie žiniasklaidą skirto portalo www.gzi.lt koordinatorius
„Žiniasklaidos vertybių nykimas: kas užima etikos, kokybės ir tiesos vietą?"

Dr. Rasa Bieliauskaitė - praktikuojanti psichologė, VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos docentė
„Atsakomybė, šeima ir laikas"

Tarptautinė konferencija Černobylio tema

2008 m. spalio 9 d. Demokratinės politikos institutas (DPI), bendradarbiaudamas su medicinos mokslų profesoriumi ir Černobylio problemos ekspertu Jurijumi Bandaževskiu, globojant Europos parlamento narei dr. Laimai Andrikienei, surengė tarptautinę konferenciją „Mokslinės ir humanitarinės iniciatyvos Černobylio katastrofos likvidatoriams ir nukentėjusiems paremti". Konferencija vyko Vilniuje, Mykolo Romerio universitete.

Projekto partneriai: Mykolo Romerio universitetas suteikė konferencijai patalpas bei reikalingą aparatūrą. Didžiosios Britanijos NVO BAH ir IFA, Baltarusijos NVO Union Chernobyl-Belarus ir BELSAT surado ir pasirūpino kai kurių konferencijos dalyvių kelionės bei apgyvendinimo finansavimu.

Projekto trukmė: gegužės - spalio mėn.

Konferencija yra DPI ir amerikiečių fondo kartu vykdomo projekto „Černobylio problemos apžvalga ir pagalba Černobylio aukų grupėms" dalis. Projektu siekiama užtikrinti Baltarusijos gyventojų, suaugusiųjų ir vaikų, teisių apsaugą, padėti Baltarusijos NVO, dirbančioms su Černobylio problema, užmegzti ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis (visų pirma - Europos) organizacijomis ir ekspertais, galinčiais suteikti konkrečią paramą sprendžiant Černobylio katastrofos padarinius. Konferencijos darbe dalyvavo mokslininkai, gydytojai iš daugelio Europos Sąjungos šalių (prof. G.E. Seralini, prof. D. Sheehan, prof. L. Gerbaud, prof. C. Busby, J.F. Rivalain, kt.), Baltarusijos (prof. I. Nikitchenko, prof. G. Lepin, V. Smolnikova, A. Dužij, kt.) ir Rusijos (prof. A. Krashenyuk), taip pat avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likvidatoriai iš Baltarusijos (A. Gnevka, V. Zaicev).

Konferencija „Mokslinės ir humanitarinės iniciatyvos Černobylio katastrofos likvidatoriams ir nukentėjusiems paremti" suteikė galimybę pristatyti Lietuvos visuomenei ir tarptautinei bendruomenei realią ekologinę, demografinę ir žmonių sveikatos situaciją šiandieninėje Baltarusijoje ir Baltijos šalyse bei atkreipti tarptautinių organizacijų ir institucijų dėmesį į likvidatorių, gyvenančių Baltarusijoje, problemas, jų sunkią socialinę ir ekonominę padėtį.

Paruošta ir išleista konferencijos medžiaga rusų ir anglų kalbomis, taip pat prof. J. Bandaževskio paskaitų knygutė rusų kalba „Gyvenimas radiacijos sąlygomis" (platinimas Lietuvoje, Baltarusijoje, Prancūzijoje ir JAV, padedant projekto dalyviams ir partneriams).

Demokratinės politikos instituto informacija